Mokykloje kaip ir gamtoje: yra laikas sėti, prižiūrėti, yra laikas imti derlių. Mes savo „derlių“, pasiekimus ir laimėjimus, skaičiuojame pavasariais. Šiandien – ypatinga diena. Prasideda baigiamieji egzaminai.  Atėjo laikas įvertinti  bendrą mokinių ir mokytojų darbą. Nekreipiant dėmesio į pažymius, drąsiai galima pasakyti, kad daug nuveikta, išmokta ir suprasta.  Šiais metais po ilgos pertraukos vėl išleidžiame ne septintokus, o aštuntokus .Tai ir pirmoji jau meno mokyklos laida.

Kai vaikai rašo baigiamojo solfedžio egzamino rašto darbą, žvelgdama į jau  gražiais jaunuoliais tapusius savo mokinius,  visada  mintyse matau  tuos mažus smalsius ir šiek išsigandusius pirmokėlius.  Tikiuosi, kad laikas, praleistas mūsų mokykloje,  užaugino jiems sparnus tolimesniam skrydžiui per gyvenimą ir meilę muzikai.

Tad su švente, Mielieji! Su egzaminų  ir savęs patikrinimo pradžia!

 Pagaliau pavasaris .. Pats darbymetis. Įskaitas veja perklausos, ruošiamės kontrolinėms pamokoms, akademiniams koncertams, egzaminams. Skeptikai sakys: ir vėl vaikams stresas. Taip, sveiko jaudulio esama, ir tai natūralu. Tik saviškiams mokiniams visada sakau, kad pasiruošti  reikia taip, kad jokie baubai nesugadintų nei pažymio, nei nuotaikos. 

 

           Vis galvoju, kaip čia mes taip  savo vaikelius išlepinome. Visi nori  koncertuoti, geresnių pažymių, o štai mokytis- ne. Taip ir  gyvename, kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę,  laukdami stebuklo. Maniškiai mokiniai, bent jau dauguma,  laukia kol pianinai užgros patys, aš gi tikiuosi, kad vaikai pagaliau susipras, jog duris į muzikos šalį teks prasiverti patiems, ir tik  gerokai padirbėjus. 

         Pavasarėja...,  šiluma lauke ir širdyje. Gal dar padirbėsime.