Vis galvoju, kaip čia mes taip  savo vaikelius išlepinome. Visi nori  koncertuoti, geresnių pažymių, o štai mokytis- ne. Taip ir  gyvename, kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę,  laukdami stebuklo. Maniškiai mokiniai, bent jau dauguma,  laukia kol pianinai užgros patys, aš gi tikiuosi, kad vaikai pagaliau susipras, jog duris į muzikos šalį teks prasiverti patiems, ir tik  gerokai padirbėjus. 

         Pavasarėja...,  šiluma lauke ir širdyje. Gal dar padirbėsime.