Akivaizdu, kad solfedžio pamokos, ir dar nuotolinės, daug kam pridaro rūpesčių. Ir kaip nenustebsi, ateini mokytis groti kokiu nors instrumentu, o čia prašom!. Nematyta ir nelaukta pamoka. Bet kaip  tik per solfedžio pamokas ir sužinome kaip atsiranda muzika. Čia mokomės naujos muzikinės kalbos, kur vietoje raidžių dėliojame natas. Daugybė taisyklių, nurodymų ir rekomendacijų padeda suprasti iš kur atsiranda muzikos grožis. Ar tai lengva? Kaip pažiūrėsi... Muzika yra ypatinga dama. Ji nemėgsta tinginių. Pastoviai gilinantis į jos paslaptis galima sužinoti  daug nuostabiausių dalykų. Klausytis, groti, patiems kurti. 

 

Gyvenimas tęsiasi. Tik  panašu, kad į ekranus tikriausiai žiūrėsime dar ilgai. Prie nuotolinio solfedžiavimo jau kaip  ir pripratome. Tikiuosi kad ir toliau būsime darbingi, kūrybingi. Visiems linkiu kantrybės, susiklausymo ir gražių mokymosi rezultatų.

 

Vis dar karantinas.  Sėdime prie kompiuterių, mokomės patys ir mokome kitus. Smagu? Nelabai... Visiems jau norisi gyvo pokalbio ir bendravimo. Kur tu mokyklėle? 

O šią savaitę  vis dar linkiu visiems geros sveikatos ir darbingos nuotaikos. 

        Tokio gražaus rudens seniai nebuvo. Kur pažvelgsi, vien grožis... Niekaip nepabaigia žydėti vasaros gėlės. Medžiai, nors ir šalnų nesulaukę, pasipuošė auksu. Būtų tikras puikumėlis, jei ne tas nuotolinis... Bet visur galima surasti ir gerų dalykų. Bus galima pasimokyti ramiai, be skubos, patogiu tempu.

        Linkiu visiems pačio svarbiausio-  nesusirgti.

 

Renkame derlių.
Prasideda vertinimų ir įsivertinimų metas. Visiems svarbu, koks bus metinis pažymys, kiek pamokų praleista .  Kažkodėl  daugeliui mažiau rūpi ko išmoko ar kas nepasisekė. Šeštokai ir septintokai laikys baigiamąjį solfedžio egzaminą, nuotolinį.  34  mokyklą baigiantieji yra paskutinė Tauragės muzikos mokyklos laida. Sekantys  mokiniai egzaminą  laikys 8 klasėje ir jau meno mokykloje. Akivaizdu, kad dabar nuolat kartojami intervalai ar akordai pravers tik nedaugeliui. Todėl  pagrįstai kyla neramus klausimas, o ko dar vaikai išmoko. Širdies gilumoje viliuosi, kad  mūsų mokiniai išmoko atskirti gerą muziką nuo prastos, kad įskiėpijome nors kruopelytę darbštumo ir sveikos nuovokos. Tik dabar absolventams atrodo, kad svarbiausia baigti ir  kad daugiau nebereiks groti, dainuoti. O,  žiūrėk, prabėga kuris laikas ir pamatai savo didžiausią tinginį  muzikuojantį kokiame nors kolektyve. Va  tada ir supranti, kad  kartu praleistas laikas ir kartais pabodęs mokslas buvo naudingas.

Vieni netikėtumai...
     Vos spėjome pasidžiaugti pirmaisiais vasaros malonumais, o sinoptikai vėl išpranašavo arktinį orą su sniegu. Ir gerai, ir blogai. Neramu  dėl prabudusių medžių, gėlių, visos augmenijos. Kita vertus, yra vilties, kad besiruošintieji egzaminams prisės prie mokslų. Juk blogu oru nesinori nosies iš namų kišti. 
     Dalis besiruošiančių laikyti solfedžio egzaminą irgi stiprokai nustebino. Esu išleidusi nemažai absolventų, bet dar niekada neteko jų ieškoti, raginti. Būdavo atvirkščiai: jie prašydavo papildomų pamokų, konsultacijų. Dabar aš jiems skambinu, įkalbinėju. Pagalvojau, kad nereikėtų. Juk siūloma prekė -pigi.
      Negerai išėjo ir su šiuo  blogerio ruošimu. Netyčia pradanginau visą 4 klasės puslapį. Lyg ir netikėtas toks neapdairumas. Bet jis tik patvirtino mano močiutės posakį; "Nakties darbas- dienos juokas" . Dabar jau tikrai supratau ,kad pavargus ir naktimis dirbti nereikia. 
      Visiems linkiu savaitės be netikėtumų. Gražių darbų, geros nuotaikos :)