Ir kas galėjo pagalvoti, kad į mokyklą bus galima pasidairyti tik pro langą. Neįprastai tylu ir tuščia ten. Tik papuošta taip, lyg lauktų visų mūsų sugrįžtančių. 

 

 Akivaizdu, kad solfedžio pamokos, ir dar nuotolinės, daug kam pridaro rūpesčių. Ir kaip nenustebsi, ateini mokytis groti kokiu nors instrumentu, o čia prašom!. Nematyta ir nelaukta pamoka. Bet kaip  tik per solfedžio pamokas ir sužinome kaip atsiranda muzika. Čia mokomės naujos muzikinės kalbos, kur vietoje raidžių dėliojame natas. Daugybė taisyklių, nurodymų ir rekomendacijų padeda suprasti iš kur atsiranda muzikos grožis. Ar tai lengva? Kaip pažiūrėsi... Muzika yra ypatinga dama. Ji nemėgsta tinginių. Pastoviai gilinantis į jos paslaptis galima sužinoti  daug nuostabiausių dalykų. Klausytis, groti, patiems kurti. 

 

Gyvenimas tęsiasi. Tik  panašu, kad į ekranus tikriausiai žiūrėsime dar ilgai. Prie nuotolinio solfedžiavimo jau kaip  ir pripratome. Tikiuosi kad ir toliau būsime darbingi, kūrybingi. Visiems linkiu kantrybės, susiklausymo ir gražių mokymosi rezultatų.

 

Vis dar karantinas.  Sėdime prie kompiuterių, mokomės patys ir mokome kitus. Smagu? Nelabai... Visiems jau norisi gyvo pokalbio ir bendravimo. Kur tu mokyklėle? 

O šią savaitę  vis dar linkiu visiems geros sveikatos ir darbingos nuotaikos. 

        Tokio gražaus rudens seniai nebuvo. Kur pažvelgsi, vien grožis... Niekaip nepabaigia žydėti vasaros gėlės. Medžiai, nors ir šalnų nesulaukę, pasipuošė auksu. Būtų tikras puikumėlis, jei ne tas nuotolinis... Bet visur galima surasti ir gerų dalykų. Bus galima pasimokyti ramiai, be skubos, patogiu tempu.

        Linkiu visiems pačio svarbiausio-  nesusirgti.